Šeimininko paliepimų šuo turi klausyti bet kur ir bet kurioje aplinkoje.

Nei kiti žmonės, nei kiti gyvūnai, nei automobiliai, nei bet koks triukšmas neturi atitraukti šuns dėmesio ir leisti jam nevykdyti mūsų valios. Šie šunų bruožai išugdomi lavinimu.

Grynaveisliai sunys vertingesni, bet mišrūnai esą sveikesni ir protingesni! Tai pasakos.

Klaidinga nuostata, kad grynos šunų veislės išvedimas skatina išsigimimą. Praktika rodo, kad būna priešingai. Pakanka prisiminti vokiečių aviganių istoriją. Intelektas ir sveikata nepriklauso nei koks yra suo, nei kokie sunys yra genealogiškai. Tiesa, neatsakingo ar atsitiktinio inbrydingo, kurio pirmiausia imasi aktyvūs modernias šunų veisles kuriantys veislininkai, pasekmes galėtume laikyti kai kuriais šunų išsigimimo požymiais. Perkančiam šunį naujokui padeda geras specialisto patarimas.

Reikia įsisąmoninti, kad suo mūsų kalbos nesupranta.

Spėjama, kad suo suvokia tik žmogaus balso tembrą ir intonacijas. To užtenka, kad sunys galėtų suprasti mūsų norus ir ketinimus, jei dar mes savo žodžius paryškiname gestais. Suo mūsų gestų kalbai yra stebėtinai jautrus. Mes dažnai nesąmoningai su žodžiu jungiame rankų judesius, akių išraišką, įvairias pozas ir šitaip visa tai dar daugiau paryškiname savo šunims. Kalbos intonaciją suo supranta, ar tai įsakymas, ar pamaloninimas. Sunys tai įsisavina labai greitai.